Autorius: Tumas Beinortas
Miokardo infarktas su ST pakilimu yra sėkmingiausiai gydomas staigios perkutaninės intervencijos (koronoangioplastijos ir stentavimo; PKI) būdu. Nors PKI išlieka svarbiausias gydymo būdas, papildomai yra naudojamas medicininis gydymas, siekiant minimalizuoti sutrikusios kraujotakos į miokardą padariniams minimalizuoti bei tolimesnių komplikacijų išvengti. Iki šiol protokolai rekomenduoja pacientams atlikti dažną 12 laidų EKG, skirti 300mg aspirino, 5-10mg morfino sulfato skausmui malšinti, nitroglicerino. Daugumoje šalių MI su ST pakilimu patyrusiems pacientams taip pat skiriama nuo 2L/min iki 15L/min deguonies, tikint, jog maksimalus kraujo prisotinimas deguonimi sumažins raumens apmirimą. 2013 metų Cabello et al. atlikę Cochrane sisteminę apžvalgą nerado jokios deguonies naudos MI pacientams ir mirtingumas buvo nepalankesnis deguonį gaunančiuose pacientuose [1]. Tačiau šis rezultatas nepasiekė statistinio reikšmingumo. Autoriai padarė išvadas, jog jokių deguonies naudojimo naudą patvritnančių įrodymų nėra, ir reikia daugiau tyrimų, jog sužinotume, ar deguonis žalingas.
Hipotetinis fiziologinis mechanizmas, kaip hiperoksija padidina miokardo pažeidimą. Paimta iš Shuvy et al. Eur Heart J 2013 [2]
Stub et al. birželį Circulation žurnale išėjęs atsitiktinių imčių tyrimas parodė, jog labai tikėtina, kad tai yra netiesa ir deguonis padidina miokardo pažeidimą pacientų grupėje, kurių SpO2>95% [3]. Ankstesni fiziologiniai tyrimai parodė, jog didesnė deguonies koncetnracija kraujyje šiomsi aplinkybėmis sumažina kronarinių arterijų pralaidumą ir padidina ROS (reactive oxygen species) gamybą [4]. Grupė mokslininkų lygino miokardo pažeidimo dydį tarp pacientų patyrusių MI su ST pakilimu, atsitiktine tvarka skirdami 8L/min deguonies (N=218) arba papildomai jo neskirdami (N=223). Likusi gydymo dalis buvo identiška abejoms grupėms. Miokardo infarkto dydis, naudojant surogatinius troponino I ir kreatinino kinazės markerius bei magentinio rezonanso tyrimą buvo pagrindinės studijos baigtys. Pakartotinio MI ir aritmijų dažnis per ateinančius 6 mėnesius buvo klinikinės baigtys.
Deguonies negaunantys pacientai turėjo reikšmingai mažesnes troponino I ir kreatinino kinazės koncentracijas. Magnetiniu rezonansu įvertintas pažeisto miokardo svoris deguonies negaunančiuose pacientuose buvo 25% mažesnis. Svarbiausia, jog ilgainiui, šie deguonies negavę pacientai turėjo kur kas mažiau pakartotinų miokardo infarktų ir reikšmingai mažiau poinfarktinių aritmijų. Mirtingumas tarp grupių nesiskyrė, bet tyrimas neįtraukė pakankamai pacientų šiai baigčiai aptikti, nes su PKI atsiradimu mirtingumas ligoninėje nuo ST pakilimo MI sumažėjo iki 5-6% [5].
Remiantis šiuo metu geriausiais egzistuojančiais įrodymais, pacientams, patyrusiems MI su ST pakilimu, bet neturintiems hipoksijos (SpO2>95%), deguonis padaro daugiau žalos ir į tai turėtų būti atsižvelgta pacientų su įtariamu MI gydyme.
Straipsniai
1. Cabello, J.B., et al., Oxygen therapy for acute myocardial infarction. Cochrane Database Syst Rev, 2013. 8: p. Cd007160.
2. Shuvy, M., et al., Oxygen therapy in acute coronary syndrome: are the benefits worth the risk? European Heart Journal, 2013. 34(22): p. 1630-1635.
3. Stub, D., et al., Air Versus Oxygen in ST-Segment-Elevation Myocardial Infarction. Circulation, 2015. 131(24): p. 2143-50.
4. Farquhar, H., et al., Systematic review of studies of the effect of hyperoxia on coronary blood flow. Am Heart J, 2009. 158(3): p. 371-7.
5. Roe, M.T., et al., Treatments, trends, and outcomes of acute myocardial infarction and percutaneous coronary intervention. J Am Coll Cardiol, 2010. 56(4): p. 254-63.