Autorius: Tumas Beinortas
Pamenate Atkins dietą? Nepaisant vis tunkančios visuomenės vakarų šalyse, ši dieta išlaikė savo populiarumą, o per pastaruosius keturis dešimtmečius Atkins‘o vardu išleistų mitybos knygų pasaulyje parduota per 50 milijonų vienetų. Šios mitybos esmė – ribotas ar minimalizuotas daug angliavandenių turinčių maisto medžiagų suvartojimas (įprastai iki 30g per dieną). Mokslinėje literatūroje yra nemažai įrodymų, jog mažai angliavandenių turinti mityba yra efektyvus būdas svoriui mesti, lyginant su pradiniu žmogaus svoriu 1. Tačiau lyginanat mažai kalorijų turinčią dietą su dieta, kurioje dienos kalorijų suvartojimas yra fiksuotas, buvo parodyta, jog abu būdai yra tiek pat efektyvūs svoriui mesti (žmonės per metus atsikratė 11kg) 2. Panašūs rezultatai pademonstruoti ir tirinėjant kitas dietas: bet kuri dieta, nepriklausomai nuo maistingų medžiagų santykio, leidžia atsikratyti tiek pat svorio bei sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką 3. Todėl svorio metimo paslaptis slypi suvartojamų kalorijų kiekyje, o ne dietos siūlomoje maistingų medžiagų santykio formuluotėje.
Tačiau, kol didelė gausa tyrimų analizavo trumpalaikį (iki 2 metų) mažai angliavandenių turinčios dietos efektą kūno masei, įvariems biocheminiams kraujo rodikliams ir rizikos faktoriams, dėmesys nebuvo nukreiptas į esminį klausimą: ar mažai angliavandenių dietoje vartojantys žmonės gyvena ilgiau? 2013 Japonų mokslininkų paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje į meta-analizę buvo įtraukti 9 tyrimai ir visi jie buvo stebėsenos tyrimai (angl. Observational studies) 4. Tyrimuose dalyvavę žmonės pagrinde buvo iš JAV, D. Britanijos, Švedijos, Nyderlandų ir Graikijos ir finalinėje meta-analizėje buvo tyrinėti 272000 žmonių rezultatai. Didžioji dalis JAV vykusių tyrimų dalyvių buvo iš sveikatos apsaugos sektoriaus, tad ši tyrimo populiacija nebūtinai atspindi bendrą JAV arba Europos populiaciją.
Adjusted risk ratios for all-cause mortality associated with low-carbohydrate diets.
Noto H et al. 2013
Meta-analizės duomenys rodo, jog žmonės, kurie laikėsi mažai angliavandenių turinčios dietos, mirdavo dažniau (RR 1.31, 95% CI 1.07-1.59). Širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumas (RR 1.10, 95% CI 0.98-1.24) bei dažnis (RR 0.98, 95% CI 0.78-1.24) nebuvo reikšmingai pakitę, tačiau liko neaišku, nuo kokių priežasčių mažai angliavandenių turinčią dietą praktikuojantys žmonės miršta. Tyrimų heterogeniškumas meta-analizėje buvo reikšmingas, todėl buvo atlikta pogrupinė (angl. subgroup) analizė. Ji parodė, jog mažiau negu 10 metų žmones sekantis tyrimas turi didesnę reikšmę, negu >10 metų trunkantys tyrimai (RR 1.40, 95% CI 1.12–1.74 vs RR 1.27, 95%CI 0.88–1.84). Pastarasis rezultatas gali būti paaiškianams nepastovia mityba žmogaus gyvenime. Mityba gyvenime kinta gan smarkiai, todėl virš 20 metų trunkantys nekontroliuojami tyrimai turi nedidelę galią atspindėti specifinės dietos įtaką išgyvenamumui.
Didžiausias šios sisteminės apžvalgos minusas yra tai, jog visi analizuoti tyrimai yra stebėsenos, o ne atsitiktine tvarka išdėstyti tyrimai. Todėl stebimas efektas gali būti su dieta susijusių kitų žmonių elgsenos savybių – iškreipiančių (angl. confounding) faktorių – rezutatas. Deja, didelio mąsto atsitiktine tvarka išdėstyti mitybos tyrimai dėl etinių priežasčių šiais laikais yra utopija. Mažiau angliavandenių vartojantys žmonės turi kompensuoti šį kalorijų balansą kitais būdais ir tai dažnai daroma padidinant gyvulinės kilmės produktų suvartojimą. Tokiu atveju su gyvulinės kilmės maisto medžiagomis susiję rizikos faktoriai dažniau ištinka šią grupę. 2014 Levine et al. parodė, kad didesnis gyvulinių baltymų suvartojimas duoda smarkiai išaugusią riziką numirti nuo cukrinio diabeto sukeltų patologijų ir net kelis kartus padidina vėžio mirtingumą 5. Kita vertus, jeigu kalorijų trūkumas kompensuojamas didesniu vaisių ir daržovių kiekiu, bent ER- krūties vėžio tikimybė moterims sumažėja 6.
Nors Noto et al. sisteminė apžvalga ir yra apribota stebėsenos tyrimų dizaino ir analizuotos populiacijos išskirtinumo, demosntruojamas 30% padidėjęs mirtingumas tarp mažai angliavandenių suvartojančių žmonių yra statistiškai reikšmingas. Šio rezultato tikrumas sutvirtinamas fakto, jog nei vienas atskiras tyrimas neparodė mažai angliavandenių turinčių dietų naudos. Šie rezultatai turėtų priversti labiau apmąstyti mažai angliavandenių turinčių dietų šalutinius efektus ir alternatyvių kalorijų šaltinių (ypač gyvulinių baltymų) ilgalaikę žalą.
Straipsniai:
1. Santos FL, Esteves SS, da Costa Pereira A, Yancy WS, Jr., Nunes JP. Systematic review and meta-analysis of clinical trials of the effects of low carbohydrate diets on cardiovascular risk factors. Obesity reviews : an official journal of the International Association for the Study of Obesity 2012; 13(11): 1048-66.
2. Brinkworth GD, Noakes M, Buckley JD, Keogh JB, Clifton PM. Long-term effects of a very-low-carbohydrate weight loss diet compared with an isocaloric low-fat diet after 12 mo. The American journal of clinical nutrition 2009; 90(1): 23-32.
3. Sacks FM, Bray GA, Carey VJ, et al. Comparison of weight-loss diets with different compositions of fat, protein, and carbohydrates. The New England journal of medicine 2009; 360(9): 859-73.
4. Noto H, Goto A, Tsujimoto T, Noda M. Low-carbohydrate diets and all-cause mortality: a systematic review and meta-analysis of observational studies. PloS one2013; 8(1): e55030.
5. Levine ME, Suarez JA, Brandhorst S, et al. Low protein intake is associated with a major reduction in IGF-1, cancer, and overall mortality in the 65 and younger but not older population. Cell metabolism 2014; 19(3): 407-17.
6. Fung TT, Hu FB, Hankinson SE, Willett WC, Holmes MD. Low-carbohydrate diets, dietary approaches to stop hypertension-style diets, and the risk of postmenopausal breast cancer. American journal of epidemiology 2011; 174(6): 652-60.