Reguliarios bendros sveikatos patikros nesumažina mirtingumo

Autorius: Tumas Beinortas

Periodinė sveikatos patikra, kurios metu iš paciento paimama anamnezė, atliekama bendra apžiūra ir kraujo tyrimai yra rekomenduojama daugelyje šalių. Šios patikros programos sveikiems žmonėms buvo suformuotos tikint, jog ligos pagautos ir gydomos ankstyvoje fazėje turi kur kas geresnę prognozę. Tokių būdu siekiama sumažinti ligų naštą ir mirtingumą visuomenėje. Lietuvoje bendra sveikatos patikra taip pat prieinama visiems vaikams ir suaugusiems. Pastaroji sisteminė apžvalga ir meta-analizė, analizavusi 183000 pacientų iš 16 atsitiktine tvarka išdėstytų tyrimų, rodo, kad ši visuomenės sveikatos intervencija nėra efektyvi siekiant sumažint sergamumą ir mirtingumą 1.

Per vidutiniškai 9 metus trukusį žmonių sekimo periodą, pas gydytojus pastovios sveikatos patikros pasidaryti ateinantys žmonės gyveno tiek pat ilgai kaip ir reguliarių sveikatos patikrų nesidarantys žmonės (RR = 0.99, 95% CI 0.95-1.03). Be to, mirtingumas nuo širdies (RR=1.03, 95% CI 0.91-1.17) ar onkologinių ligų (RR=1.01, 95% CI 0.91-1.12) buvo toks pat tiek pas gydytojus besilankančius ir nesilankančius žmones. Remiantis GRADE klinikinių tyrimų kokybės vertinimo sistema, atskirų į meta-analizę įtrauktų tyrimų kokybė buvo aukšta ir tikimybė, jog ateityje metodologiškai teisingai atlikti tyrimai parodytų kitokį rezultatą, yra nedidelė.

Nors periodinės sveikatos patikros nesumažina mirtingumo, jos turi kitų privalumų. Teigiami patikros rezultatai nuramina žmones ir turi teigiamą psichologinį efektą, kuris neatsispindi mirtigumo ir sergamumo statistikoje. Kita vertus, profilaktinė bendros sveikatos patikros programa vedė prie daugiau papildomų diagnozių. Šiaurės Amerikoje darytas Kaiser Permanente sveikatos centro organziuotas tyrimas parodė, jog reguliariai sveikatos patikros ateinantys darytis žmonės turi 20% daugiau diagnozuotų ligų, bet šis skirtumas neduoda naudos sumažinant mirtingumą 1. Didesnis tyrinėjimų skaičius gali duoti neteisingų diagnozių, padėti iniciajuoti neteisingą gydymą ir todėl kartais būti žalingas. Padidėjęs nerimas, išaugusi finansisnė našta ir iškylančios problemos gaunant sveikatos draudimą yra tik kelios iš papildomų perdiagnozuojamų (angl. Overdiagnosis) ligų problemų.

Nepaisant to, egzituojančios sveikatos patikros programos sukurtos konkrečiai ligai aptikti yra labai efektyvios. Pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio mirtingumas yra 5 kartus mažesnis tarp moterų, kurioms reguliariai atliekama gimdos kaklelio patikra citologiniu testu 2. Storiosios žarnos vėžio patikros programa užkertą kelią kas šeštai mirčiai nuo šios dažnos onkologinės ligos 3. Patikros programos sėkmingumas priklauso nuo daugelio faktorių, bet ypač ligos eigos, gero diagnostinio testo, efektyvaus gydymo būdo ir žmonių dalyvavimo patikros programoje. Prostatos vėžio progresui sekti įprastai yra naudojamas PSA testas, tačiau šis testas nėra specifinis naujai vėžio formai aptikti ir gali būti pakilęs kitos prostatos patologijos metu. Be to, prostatos vėžys nėra didelį mirtigumą turinti onkologinė liga, o jo gydymas nėra optimalus. Dėl šių priežasčių buvo nustatyta, jog prostatos patikros programa būtų daugiau žalinga negu naudinga ir ji nėra atliekama 4.

Valstybinių ar komercinių periodinės bendros sveikatos patikros programų naudojimas sveikiems žmonėms nėra pagrįstas klinikiniais įrodymais ir greičiausiai nėra naudingas.

Straipsniai:

1.            Krogsboll LT, Jorgensen KJ, Gronhoj Larsen C, Gotzsche PC. General health checks in adults for reducing morbidity and mortality from disease. The Cochrane database of systematic reviews 2012; 10: Cd009009.

2.            Lonnberg S, Nieminen P, Luostarinen T, Anttila A. Mortality audit of the Finnish cervical cancer screening program. International journal of cancer Journal international du cancer 2013; 132(9): 2134-40.

3.            Hewitson P, Glasziou P, Irwig L, Towler B, Watson E. Screening for colorectal cancer using the faecal occult blood test, Hemoccult. The Cochrane database of systematic reviews 2007; (1): Cd001216.

4.            Ilic D, Neuberger MM, Djulbegovic M, Dahm P. Screening for prostate cancer. The Cochrane database of systematic reviews 2013; 1: Cd004720.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *